Klaipėdos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras „Svetliačiok“ – tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje, nevalstybinė mokykla vaikams su negalia. Ji susikūrė 90-ųjų metų pradžioje, kai neįgalus vaikas buvo labiau šeimos nei visuomenės problema. Tuo metu tėvai, kuriems gimdavo vaikas su negalia neturėjo pasirinkimo. Reikėjo arba atsisakyti sergančio vaiko, arba jį pasilikus atsisakyti karjeros, o tuo pačiu ir asmeninio gyvenimo. Tuo laiku, praktiškai, beveik neįmanoma buvo pamatyti gatvėje, kavinėje, žaislų parduotuvėje vaiką sėdinti neįgaliojo vežimėlyje. Šitie mažieji atsiskyrėliai sėdėjo namuose be draugų, neturėdami su kuo bendrauti ir laikui bėgant, darėsi našta artimiesiems.
Laimei situacija per paskutinį dešimtmetį žymiai pasikeitė į gerąją pusę. Šiandien valstybė skiria daugiau dėmesio vaikų su negalia integracijai ir reabilitacijai. Pakito ir visuomenės požiūris. Ji tapo geranoriškesnė, vaikų turinčių negalia, atžvilgiu.
Svarbiausia pradėti
Kurtis mes pradėjome praktiškai nuo nulio. Neturėjome nei pinigų, nei patirties, nei pažinčių. Mane, kaip ir kitus tėvus, auginančius vaikus su negalia, jaudino mano sūnaus ateitis. Bendro lavinimo mokykloje mūsų tada, atvirai kalbant, ne labai laukė. O jei ir laukė, mūsų vaikams tai buvo ne pats geriausias pasirinkimas. Specialistai defektologai žino: kuo mažesnis vaikas, tuo didesnės jo organizmo kompensatorinės galimybės. Deja šios galimybės laikui bėgant pamažu gesta. Todėl labai svarbu, kad kuo anksčiau su ypatingu vaiku pradėtų dirbti profesionalų komanda, gebanti efektyviai ir laiku suaktyvinti slaptus vaiko organizmo rezervus. Tiesa, kai kurie tėvai nesusimąstydami apie pasekmes, stengiasi vaiką atiduoti į bendro lavinimo mokyklą, tikėdamiesi, kad jų neįgalus vaikas lygiuosis į savo bendraamžius ir kažkuriuo metu stebuklingai taps tokiu kaip visi. Deja taip neatsitinka. Tėvams derėtų pripažinti, kad jų vaikas ypatingas ir priimti jį tokį, koks jis yra, būti kantriems ir pasiruošusiems labai daug su juo dirbti.
Dabar, prabėgus laikui, esu įsitikinusi, kad tada kartu su kitais tėvais, mes priėmėme vienintelį teisingą sprendimą, nešvaistant laiko, patiems kurti pirmą Lietuvoje nevalstybinę specialiąją mokyklą. Reikia pripažinti, kad Dievas nepasijuokė iš mūsų sumanymo. Atvirkščiai – savo kelyje mes visada sutikdavome nuostabių žmonių, pasiruošusių mus palaikyti ir padėti. Pirmiausia noriu paminėti Galiną Kobeckaitę, tuometinę tautinių mažumų departamento generalinę direktorę, su kuria likimas suvedė pačiu kritiškiausiu mano gyvenimo laikotarpiu. Ši nuostabi moteris, tuo metu būdama vyriausybės nare, lankydamasi Klaipėdoje, su reikalais, visada surasdavo laiko susitikti su tėvais, susipažinti su vaikais, palaikyti mus. Šių kelionių metu ją dažnai lydėdavo, tada dar jaunas, bet jau žinomas vyriausias respublikos psichiatras, Dainius Pūras, kuris davė mums nemažai patarimų. Mūsų idėją palaikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Tačiau, vis dėlto buvo sunku, labai sunku.
Neįgaliojo vežimėlis ir daugybos lentelė
Praėjo 25 metai. Tai buvo nesibaigiančios kovos už išlikimą, nuolatinių paieškų ir mūsų įsitvirtinimo metai. Mes ėmėmės nepaprasto darbo – mokyti vaikus, kurie anksčiau buvo laikomi nemokytinais. Be to vaikus su aukštesniais intelektiniais gebėjimais, reikėjo pabandyti pakelti iš neįgaliojo vežimėlio, išmokyti džiaugtis galimybe judėti: vaikščioti, bėgioti, šokinėti…o gal būt, net šokti.
Mes matėme, kad tik esant tinkamai fizinei ir emocinei savijautai, galimas sėkmingas mokymas. Sutikite, beprasmiška paralyžiuotam vaikui kalti į galvą daugybos lentelę, kai tuo tarpu jis kenčia skausmus, o jo akyse begalinis liūdesys. Todėl mokykloje „Svetliačiok“ visada buvo dirbama vienu metu trimis kryptimis: mes ugdome vaikus pagal individualizuotas programas, vykdome socialinę ir medicininę reabilitaciją. Remiantis sveikatingumo programa vaikai turi galimybę gauti šildomąsias procedūras kabinose su infraraudonais spinduliais, šviesos ir spalvų terapijos seansus, deguonies kokteilius. Remiantis gydytojų rekomendacijomis su ugdytiniais užsiiminėja kineziterapeutai. Visiems, kuriems būtina, atliekamas masažas, daromos parafino aplikacijos. Vyksta ergoterapijos ir logoritmikos užsiėmimai, kurie turi didžiulę reikšmę korekciniam ugdymui. Jau 10 metų mūsų ugdytiniai lanko žirgyną, kur jodinėja specialiai paruoštais žirgais. Visos šios mūsų pastangos duoda apčiuopiamų rezultatų.
O kas toliau?
Daugeliui mūsų pirmųjų mokinių šiandien jau per 30. Kaip susiklostė jų likimas? Įvairiai. Kai kas tęsė mokslus bendro lavinimo mokykloje. Vienas mūsų buvusių mokinių šiemet baigs gimnaziją. Keletas mokosi Klaipėdos E. Galvanausko profesinio paruošimo cente. Penkis mūsų abiturientus įdarbinome pačioje mokykloje. Vieni jų dirba valgykloje, kiti – mokyklos kieme ir specialiai tam tikslui įrengtoje skalbykloje. Tiems, kurie baigę 10 klasių panoro pasilikti su mumis, prieš 2 metus atidarėme šiuolaikišką socialinį centrą, netoli „Svetliačiok“ mokyklos. Centre jaunuoliai užsiiminėja sportu, keramika, rankdarbiais, visuomenei naudingu darbu. Jie patys gaminasi sau valgį, mokosi įdomiai praleisti laisvalaikį, lankydamiesi boulinge, ledo arenoje, baseine, keliaudami. Praėjusiais metais pabuvojo Lenkijoje, o šiais metais planuoja kurį laiką praleisti Trakuose.
Visa kas geriausia – prieš akis
Per šiuos metus mums pasisekė sukurti mokykloje ne tik materialinę, bet ir intelektualinę bazę. Savo darbe mes taikome kolegų iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Baltarusijos žinias ir patirtį. Su jais mus sieja ilgametis bendradarbiavimas.
Šiai dienai mes jau patys galime pasidalinti darbo su ypatingais vaikais patirtimi. Kiekvienas metais į mokyklą „Svetliačiok“ ateina atlikti mokomosios praktikos studentai iš Klaipėdos universiteto bei Kolegijos: būsimieji socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai. Pačius gabiausius kviečiame ateiti pas mus dirbti.
Kai mes pradėjome dirbti, daugeliui buvo po 30-40 metų. Jei rašyčiau knygą apie mokyklą, tai kiekvienai kolegei paskirčiau po skyrių, nes iš tikrųjų tai buvo nuostabūs ir neatsitiktiniai žmonės mano gyvenime. Tuo metu man atrodė, kad tik mūsų karta geba užjausti, nuoširdžiai mylėti ir rūpintis vaikais su negalia. Šiai dienai matau, kad klydau. Didžiuojuosi tais jaunais žmonėmis, kurie įsilieja į mūsų kolektyvą. Jie atviri, talentingi, įvaldę šiuolaikines technologijas, nusiteikę rimtam darbui, pilni entuziazmo. Tai leidžia tikėti, kad mokykla patikimose rankose, turi šviesią ateitį.
Žinoma, svarbu ne tik tai ką mes manome apie jaunimą, bet ir tai ką jie galvoja apie mus. „Per keturis darbo metus šioje mokykloje aš tapau aktore, dainininke, siuvėja, dailininke, šokėja, drauge, mama, mokytoja…galėjau tapti kuo tik panorėjus! Mokykla „Svetliačiok“ suteikia jauniems specialistams visišką kūrybos laisvę, galimybę save realizuoti. Turbūt todėl naujomis idėjomis „užkrėčiau“ ir savo bendrakursius, kurie taip pat ateidavo į mokyklą ir įgyvendindavo savo projektus. Ne tik draugai, bet ir dėstytojai buvo gerai susipažinę su šia mokykla ir jos ugdytiniais. Jie drąsiai rekomenduodavo studentams atlikti čia mokomąją praktiką teigdami, kad tai yra įdomios patirties ir gilių žinių šaltinis“ – taip atsiliepia apie mūsų mokyklą buvusi Klaipėdos universiteto absolventė Gintarė Žiogaitė.
Idėjos valdo pasaulį
Ugdymas mokykloje „Svetliačiok“ vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Mūsų mokykla gali būti idealiu pavyzdžiu kaip įvairių tautybių žmonės su skirtingą gyvenimo patirtimi ir politiniais įsitikinimais, gali būti suvienyti bendros idėjos ir kartu daryti didelius darbus. Tikriausiai todėl, kad „Svetliačiok“ yra būtent ta vieta, kur žmonės mokosi skirti, kas gyvenime svarbiausia, o kas beprasmybė. Juk kiekvieną dieną, susitikdami su mūsų vaikais, mes matome kiek drąsos, kantrybės ir vilties jie atneša į šį gyvenimą, ir kiek atsidavimo, besąlygiškos meilės atiduoda jiems jų tėvai. Žiūrėdamas į tai suvoki, kad garbės troškimas, smulkmeniškumas ir abejingumas tik tuštybė.
Svarbu žinoti savo teises
Aš jau minėjau, kad valstybė žmonėms su negalia skiria ne tiek dėmesio kiek norėtųsi, bet tuo pat metu ne taip jau ir mažai. Deja ne visi žmonės gerai išmano socialinius įstatymus ir negali pasinaudoti tomis lengvatomis ir galimybėmis, kurias jiems teikia valstybė. Neretai žmogus paprasčiausiai nežino kaip gali apginti savo teises. Todėl pagalba ir profesionalios konsultacijos, kurias tėvams teikia įstaigos dienos socialinės globos skyriaus vedėja Jolanta Skrabulienė, nepaprastai svarbios ir naudingos.
Svajonės pildosi
Pasakysiu atvirai, pačioje pradžioje kurdami mokyklą, mes nepuoselėjome didelių ambicijų. Paprasčiausiai norėjome kažką padaryti savo vaikams. Bet dirbant kilo naujos idėjos ir atsivėrė naujos galimybės. Šiandien „Svetliačiok“ – šiuolaikiška ir solidi mokymo įstaiga, jungianti pagrindinę mokyklą ir du socialinius centrus: vaikams ir jaunuoliams. Mokyklai vadovauja Marina Korinevskaja – žmogus kuris praėjo visą sunkų mokyklos kūrimosi kelią, atiduodama visą savo sielą, talentą ir protą. Tai kokiu tapo „Svetliačiok“ šiandien tai didžiulis jos indėlis ir nuopelnas. Marina įsitikinusi, kad ypatingi vaikai tiksliai atspindi pasaulį, kuriame gyvena. Jei su jais elgsimės gerai, geri bus ir jie. Bus pilni meilės ir nuostabaus švelnumo jei šis ryšys bus abipusis. Jie pasiruošę atskleisti savo gebėjimus, jei jais tikėsime ir to sieksime. Šiuose paprastuose direktorės žodžiuose ir slypi pagrindinė mokyklos filosofija.
Mokyklos „Svetliačiok“ steigėja Tamara Lochankina
